Vejų įrengimas

Print

Norint turėti gražią veją, nepakanka tik išbarstyti sėklų, reikia  specialių žinių bei įgūdžių  jai įrengti. Bet kokie vejų įrengimo darbai pradedami nuo dirvos paruošimo: sėjamo ploto išlyginimo, šiukšlių pašalinimo, piktžolių naikinimo, dirvožemio kokybės gerinimo. Tik tinkamai paruošus dirvožemį galima pradėti vejos sėjimą. Vėliau  užsėtus plotai suvoluojami ir gausiai laistomi. Visas sunkaus darbo triūsas bus matomas praėjus porai savaičių.

Norint, kad veja būtų tanki ir graži, būtina atminti - jos būklę lemia daugybė veiksnių: oras, drėgmė, temperatūra, dirvožemis, gyvi organizmai, taip pat žmogaus daroma įtaka – vejos mišinio sudėtis, pjovimas, tręšimas, drėkinimas, ligų, kenkėjų kontrolė. Nuo visų šių faktorių priklauso vejos kokybė bei išvaizda.  Kadangi žmogaus veiksmus galima valdyti, o gamtos stichijų ne, reikia išmokti prisitaikyti prie aplinkos bei priimti tinkamus sprendimus. Taigi, apžvelkime pagrindinius augavietės veiksnius, kurie turi įtakos vejos kokybei:

Didesni lapai – daugiau fotosintezės. Augalai turi unikalią savybę – paversti saulės šviesos energiją cheminių junginių energija (organinėmis medžiagomis) fotosintezės proceso metu. Tai padeda jiems išgyventi. Šviesos poveikis priklauso ne vien nuo šviesos intensyvumo ir kokybės, bet ir nuo augalo sugebėjimo absorbuoti spindulių energiją lapų pagalba. Lapai energijos absorbuos daugiau, jei jų foto sintetinantis paviršius bus didesnis, jie plačiau išsidėstę, mažiau atspindintys šviesą. Šviesą labiau atspindi šlapi lapai. Jei žolės lapų paviršius labai smarkiai sumažėja, fotosintezė sulėtėja, sunaudojama daugiau atsarginių maisto medžiagų, todėl sumažėja ir vejos gyvybingumas. Taigi, tai yra viena iš priežasčių, kodėl negalima vejos pjauti per žemai.

Geras šviesos intensyvumas vienas iš pagrindinių veiksnių lemiantis optimalų šaknų, stiebų bei lapų augimą ir vystymąsi, reikiamą atsarginių maisto medžiagų balansą. Šios atsargos padeda vejai išgyventi sunkiomis sąlygomis, padeda atsigauti po intensyvaus pjovimo ar mindžiojimo.  Esant šviesos trūkumui atsiranda įvairūs fiziologiniai pokyčiai. Dėl sulėtėjusios fotosintezės, augalas gali pasiekti tokią ribą, kai kvėpavimo metu suskaidomų medžiagų kiekis ima viršyti fotosintezės metu susintetintų medžiagų kiekį. Šis procesas kartojasi kiekvieną naktį. Jei ši problema užsitęsia, sutrinka gyvybinės augalo funkcijos ir jis žūva.

Vanduo - gyvybės šaltinis. Šis posakis galioja visiems gyviems planetos organizmams. Vanduo yra maisto medžiagų tirpiklis ir transportavimo priemonė augale, taip pat apsauga nuo perkaitimo. Žolės sudėtyje yra maždaug 70 – 80 proc. vandens ir 20 – 30 proc. sausųjų medžiagų. Vanduo būtinas palaikyti visiems gyvybiniams procesams ir pernešti medžiagoms iš vienų augalo organų į kitus. Didžioji dalis vandens patenka į žolę pro šaknis, maža dalis per lapus. Tad, visai nenuostabu, kad svarbiausias drėgmės šaltinis augalams yra krituliai, visgi natūralių kritulių, ypač vasarą, nėra daug, todėl dėl netolygaus kritulių pasiskirstymo, dekoratyvinių ir sportinių vejų priežiūra yra neįmanoma be dirbtinio drėkinimo.  Laistymo efektyvumas priklauso nuo dirvožemio, jo sorbcinių savybių, granuliometrinės sudėties, nuo laistymo įrangos tipo, efektyvumo, sureguliavimo. Skirtingos žolių rūšys nevienodai atsparios drėgmės trūkumui. Ši savybė taip pat priklauso nuo šaknų išsivystymo, tręšimo, šviesos režimo.  Vanduo daro įtaką ląstelių sienelių slėgiui, dėl kurio palaikomas lapelių standumas, todėl jei norite turėti gražią ir išpuoselėtą veją, būtina rūpintis nuolatiniu dirvos drėgnumu. Kita vertus, persistengti ir perlaistyti dirvą nėra patartina.

2018 © UAB Gerbuvio Specialistai | ĮM.K. 180773622 | PVM. LT100003243712 | +370 678 88884
By Free joomla 1.7 Templates, buy professional virtual hosting